Parašykite mums
Parašykite mums

Eugenijus Nalevaika

ATIDARYMAS

Juozo Miltinio dramos teatre

vasario 8 d. 17 val.30 min.

Eugenijaus Nalevaikos akvarelės paroda

“Be personažo”

Savo paveikslais visuomet noriu leisti žmonėms pajusti, kad jie visi gali kurti. Dažnai vizualiųjų menų kūrėjai sulaukia klausimo „kas čia pavaizduota?“. Net abstrakcijos žiūrovų dažniausiai vertinamos būtent per vaizdinio „perpratimo“ prizmę. Tačiau autorius ne visuomet gali atsakyti į klausimą „kas ten?“. Dažnai tai yra sunkiai žodžiais nupasakojamo vidinio pasaulio atvėrimo žiūrovui momentas, tam tikra vidinė atodanga, momento nuotaikos pjūvis, kurį kiekvienas kas kartą gali iššifruoti individuliai ir vis kitaip. Todėl kūriniuose nėra daug lengvai atpažįstamų aplinkos detalių. Nėra pagrindinio veikėjo. Nėra personažo. Aš palieku paveikslą žiūrovui, kad jis surastų dialogo giją su tuo, kas pavaizduota. Žiūrovas gali tapti personažu. Pagal tai, kokią istoriją jis kuria iš savo patirčių, emocijų ir įspūdžių

Eugenijus Nalevaika

Atidaryme dalyvauja menotyrininkė Jovita Jociuvienė

Paroda veiks iki 2017 03 30 d.

Parodos kuratorius
Albinas Vološkevičius

Plakatas

Plakatas


Personalinė akvarelės paroda BE PERSONAŽO

Eugenijus NALEVAIKA
Dailininkas akvarelininkas, Lietuvos dailininkų sąjungos narys
g. 1960

Gimiau, užaugau Kaune, čia – pirmieji žingsniai, pirmieji potėpiai, pirmieji įspūdžiai, jausmai, pirmieji nusivylimai… Beveik pusė amžiaus praleista šiame mieste, kurta ir kurtasi, dirbta, mylėta ir tikėta… Viskas atrodo gerokai sentimentalu ir nostalgiška, tačiau Kaune gyventi gerokai ramiau nei kitur. Tai iš tiesų lyg dovana, kurią gauni netikėtai ir tikrąją jos vertę imi suprasti tik tuomet, kai ja nesinaudoji.
Kelias į akvarelę nebuvo tiesus. Nors, rodos, visuomet žinojau, kad būsiu tik dailininku ir niekuo daugiau, į tuometinį Kauno dailės institutą įstojau tik antrais metais. Interjero ir įrenginių katedros studijų programoje akvarelė (kaip tapybos sritis) buvo privalomas dalykas, naudojamas architektūros brėžinių, projektų spalvinimui. Bet iki praktikos Juodkrantėje nemiela ji man buvo, nesisekė su ja… Po 3 kurso visi išvykome į praktiką. Piešti visi kartu eidavome prie jūros. Po dienos darbo grįžta 10 studentų pas dėstytojus, rodo darbus, o jie – lyg fotonuotraukos: bangelė, pušelė, smėlio juosta, dangus… Dėstytojai pyksta. Juk trejus metus kurti, o ne atkurti mokė… Nežinau, koks tuomet manyje įvyko lūžis, bet atsiskyriau nuo kolektyvo, pasiėmiau vandens, popieriaus, dažus ir vienas išėjau į Mirusias kopas. Ir pirmą kartą pabandžiau kurti ne realistinį peizažą, o naudoti tik vieną–dvi spalvas ir lieti tokius savotiškus monochrominius paveikslus. Vienos spalvos baigėsi greit. Teko naudoti tas, kurios liko. Bet taip nejučia tapau praktikos pavyzdžiu kitiems… Po tris lapus per dieną, vienas Mirusiose kopose. Vidurį praktikos teko važiuoti į Kauną atsivežti dažų. Gaila tik, kad visi trijų savaičių praktikos darbai liko institute. Pačiam dabar būtų įdomu peržvelgti pirmosios rimtos pažinties su akvarele rezultatus.
Beveik dvidešimčiai metų laisvo menininko dalią buvau iškeitęs į savotišką „biurokrato“ kėdę – taigi turėjau savyje ir suderinti vadovo, administratoriaus darbą, ir atrasti laiko kūrybai. Kas to niekada nepatyrė – nesupras, bet turiu pasakyti, kad tai nėra lengva. Bet kokios vadovo pareigos reikalauja išties nemažai laiko ir tokių savybių, kurių, būdamas menininku, nė nemanai savyje turįs… Dažnai nelieka laiko kūrybai. Atrodo, galėtum po darbų grįžęs užsidaryti studijoje ir atsipalaiduoti, kurti. Bet matyt vanduo išties jaučia vidinį nerimą ir kol viską iš savęs išplauni… Turi praeiti laiko, kad galėtum kūrinius rodyti kitiems … Todėl negaliu itin pasigirti įspūdingomis parodomis ar garbingas įvertinimais. Tačiau vienu didžiausių savo kūrybinių pasiekimų laikyčiau atgaivintas ir Lietuvoje jau šešis kartus (2006, 2008, 2010, 2012, 2014 ir 2016 metais) surengtas tarptautines akvarelės bienales. Projekto ištakos siekia 1968 metus, kai Rygoje (Latvija) imtos rengti Pabaltijo akvarelės trienalės. Šių parodų dalyviai kas treji metai atstovaudavo savo šaliai tarptautinėje arenoje, turėdami galimybę pasidalinti akvarelės meno patirtimis ir įvertinti kolegų pasiekimus. Parodos, vykusios iki 1990-ųjų, neabejotinai paskatino Pabaltijo šalių akvarelės meno pažangą ir pozityvią akvarelininkų konkurenciją. Po keliolikos metų pertraukos, mano iniciatyva 2006 m. akvarelės traukos centras buvo perkeltas į Kauną: ėmėmės organizuoti renginį, suteikdami projektui metaforišką „Baltijos tiltų“ pavadinimą. Buvo nutarta rengti parodas kas dveji metai, išsiplėtė ir geografinės ribos – dalyvauti parodoje kvietėme dailininkus iš viso Baltijos jūros bei Šiaurės šalių regiono, dabar sulaukiame dalyvių iš daugelio Europos šalių.
Savo paveikslais visuomet noriu leisti žmonėms pajusti, kad jie visi gali kurti. Dažnai vizualiųjų menų kūrėjai sulaukia klausimo „kas čia pavaizduota?“. Net abstrakcijos žiūrovų dažniausiai vertinamos būtent per vaizdinio „perpratimo“ prizmę. Tačiau autorius ne visuomet gali atsakyti į klausimą „kas ten?“. Dažnai tai yra sunkiai žodžiais nupasakojamo vidinio pasaulio atvėrimo žiūrovui momentas, tam tikra vidinė atodanga, momento nuotaikos pjūvis, kurį kiekvienas kas kartą gali iššifruoti individuliai ir vis kitaip. Todėl kūriniuose nėra daug lengvai atpažįstamų aplinkos detalių. Nėra pagrindinio veikėjo. Nėra personažo. Aš palieku paveikslą žiūrovui, kad jis surastų dialogo giją su tuo, kas pavaizduota. Žiūrovas gali tapti personažu. Pagal tai, kokią istoriją jis kuria iš savo patirčių, emocijų ir įspūdžių.

Iš pokalbio su menotyrininke J.Jociuviene ir pagal interviu leidiniui
„Kauno dailė: realijos en face“ (2011, Kaunas)


Dalyvavimas (ne)būtinas

(Eugenijus NALEVAIKA. Personalinė akvarelės paroda BE PERSONAŽO)

Šiuolaikiniame sparčiai kintančiame pasaulyje daug kas perkeliama į virtualią erdvę. Menai kuriami panaudojant pačias įvairiausias medžiagas, sukuriamos naujos ir moderniais būdais tobulinamos įprastinės technikos. Įvairios kūrybinės realizacijos yra tapę tokia nejuntama kasdieninės aplinkos dalimi, kad dažnai nė nepastebime kiek spalvų, formų, meninių sprendimų mus supa kas akimirką. Kartais tampa sudėtinga atskirti, kas iš tiesų yra autorinis meno kūrinys, o kas – kopija.
Vis dėlto autorinė autentiška kūryba vis dar turi savo žiūrovą. Šiuolaikinio miesto mene ypač skatinami ir vertinami specialiai tam tikrai vietovei (miestui, skverui, aikštei) sukurti meno kūriniai (objektai, akcijos), vadinamieji „įvietinti kūriniai“. Šiuolaikinis teatras taip pat turi savo ištikimus žiūrovus, savų lankytojų sulaukia parodų salės.
Šiuo atveju mes susitinkame su tam tikru būdu „įvietinta“ personaline akvarelės paroda, eksponuojama teatro erdvėje, o gerai apgalvotai ekspozicijai suteiktas taip pat kiek teatrališkas pavadinimas „Be personažo“.
Akvarelė – sudėtinga technika. Tik iš pirmo žvilgsnio daugeliui gali atrodyti kad tai gana paprasta. Popierius, pigmentas, vanduo. Laisvai liejama ir lengvai pavyksta. Tačiau viskas yra kur kas sudėtingiau. Kaip ne kartą yra minėjęs pats autorius, „susidraugauti“ su akvarele pavyksta ne iš karto. Tai technika reikalaujanti susikaupimo, atidumo, greitos ir tikslios reakcijos, o tuo pat metu – laisvumo ir lengvumo pojūčio, nes suvaldyti reikia, rodos, nesuvaldomas stichijas, visų pirma – vandenį. Reikia numatyti kur ir kaip jis tekės, reikia justi, kada popierius jau pakankamai drėgnas (sausas), kad darbą su pigmentu būtų galima tęsti norima linkme.
E. Nalevaika prieš keletą metų vykusios parodos anotacijoje yra paminėjęs, kad būtent pigmentas ir vanduo yra tikrieji kūrinio autoriai, o dailininkas – tik ranka, laikanti teptuką.
Verta įsiklausyti į autoriaus mintis, kodėl taip dalijamasi autoryste, tačiau būtina atkreipti dėmesį į tai, kad yra ir dar vienas svarbus visos šios istorijos veikėjas. Tai – žiūrovas.
Ir štai paroda „Be personažo“: eksponuojami 2015-2017 metų laikotarpiu sukurti kūriniai. Naujausieji iš jų – sukurti specialiai šiai parodai. Ekspozicijai sąmoningai atrinkti tokie kūriniai, kuriuose praktiškai nėra jokių užuominų į atpažįstamos aplinkos detales. Žiūrovas skatinamas dialogui su meno kūriniu, kurio autorius stebėtojui palieka daug erdvės individualiai interpretacijai. Pagrindinio veikėjo (personažo) tarsi nėra. Tačiau pokalbį galima plėtoti.
Ciklas „Žiemos pasaka“ (2015) daugeliui tikrai gali priminti paslaptingų istorijų minčių ir labirintų vingius, kuriuos tenka įveikti istorijos herojui. Tarsi pro mažas slaptas dureles įžengtumei į …. (toliau nesufleruosime, keliaukite patys). Kodėl „žiemos“? Nes daug baltos ir mėlyna galbūt kelia asociacijas su pusnynais ir aukštu dangum šaltą dieną… Kodėl „pasaka“? Juk visi turbūt vis dar tikime laiminga pabaiga. O gal Jūsų istorija bus visiškai kita? Personažas galite būti jūs. Kurkite!
Paveikslai iš ciklo „Andante“ (2015-2016) sukonstruoti taip, kad primintų mums apie ritmo ir apmąstymo svarbą. Tarsi ramiu žingsniu eitume gerai pažįstamu miestelio grindiniu, tačiau vėl ir vėl turėdami galimybę iš naujo pamatyti kiekvieną akmenį. Ar pastebime? Tarsi kitu žvilgsniu pro langą nulydėtume nepažįstamą praeivį. Ar tikrai nepažįstamą? Tarsi viltingai laukdami…
2009 metais menotyrininkas Remigijus Venckus vienos iš personalinių dailininko parodų anotacijoje rašė: „daugiasluoksnėje E. Nalevaikos kūrinių plokštumoje išlaisvinamas realybės nebaigtinumas. Čia atsirandantys ne objektiški realybės objektai žiūrovą greičiausiai nustebina tik užsimezgusiu, bet aktualiai neegzistuojančiu savo svoriu ir kontūrais. Popieriaus plokštumoje kuriama realybė primena begalinių virsmų prisodrintą ir mažai ištirtą kosminę erdvę“. „Paslapties“ (2016) ciklo paveiksluose šis kosminės erdvės įspūdis išties stiprus, nes keliaujant nuo kūrinio prie kūrinio nejučia vis gilėja pojūtis lyg liestumei svetimų planetų paviršius…
Menotyrininkas Algis Uždavinys apie E. Nalevaikos akvareles yra rašęs, kad joms „būdingas didelis profesionalumas bei savitumas: daugiasluoksnis kūrinio paviršius žadina erdvinių struktūrų pojūtį. Darbų efektyvumą lemia ne tik kompozicija, bet ir žaižaruojantys spalvų deriniai. E. Nalevaikos abstrahuotos vizijos dvelkia savotišku estetizmu, verčia žavėtis tradicinės akvarelės technika išgautais efektais ir liudija autoriaus išradingumą.“ (Algis Uždavinys, „Literatūra ir menas“, 2004, Nr. 2984).

Išties, ir šioje parodoje autorius pademonstruoja savo išradingumą, leisdamas kiekvienam lankytojui nuspręsti, kas bus svarbiausias personažas šį kartą – akvarelė, pasakotojas, žiūrovas. Todėl jūsų dalyvavimas čia (ne)būtinas. Galite tiesiog klausyti istorijos, kurią spalvomis pasakoja autorius, pats kukliai pasitraukdamas „už kadro“. Arba – galite ją kurti, atrasdami svarbiausiąjį veikėją kiekviename paveiksle ir sekdami jo kelią. Galbūt – eidami kartu, o galbūt tik nulydėdami žvilgsniu… (Ne)pasiduokite autoriaus provokacijai pažvelgti į akvarelę personažo akimis.

Menotyrininkė Jovita Jociuvienė


GYVENIMO APRAŠYMAS

Eugenijus NALEVAIKA

 

 Egenijus Nalevaika

 

Gimimo data                        1960 m. rugpjūčio 10 d.

Interneto svetainė            www.akvarele.lt

 

 

 

Išsilavinimas

1979 – 1984                                  Vilniaus dailės akademija Kauno dailės fakultetas

Įgyta dekoratyvinės dailės dailininko kvalifikacija

 

1967 – 1978                         Kauno J. Naujalio vidurinė meno mokykla

 

Darbo patirtis

2016/01 – dabar                Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultetas

lektorius; Grafinio dizaino katedra, Interjero dizaino katedra

 

2013/10 – dabar                viešoji  įstaiga „Meno forma“

steigėjas ir direktorius

Pagrindinė įstaigos veikla – kultūros projektai, šiuolaikinės dailės pristatymas ir populiarinimas Lietuvoje ir užsienyje, galerijos parodinės ir projektinės veiklos organizavimas ir koordinavimas.

 

2008/10-2012/05              Lietuvos dailininkų sąjunga

Pirmininkas

Asociacijos vadovas, į pareigas skiriamas asociacijos steigėjų konferencijos sprendimu, atsakingas už įstaigos veiklą, finansinės-ūkinės veiklos planavimą, atskaitomybes ir pan. Specifika – Meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatymo įgyvendinimas.

Reikšmingesni darbai / pasiekimai:

  • Kultūros ir meno tarybos prie LR kultūros ministerijos narys
  • Meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijos statuso suteikimo tarybos prie LR Kultūros ministerijos narys
  • Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo tarybos narys
  • Lietuvos meno kūrėjų asociacijos tarybos narys
  • Prezidento A. M. Brazausko atminimo įamžinimo komisijos narys
  • Tarptautinio Lukiškių aikštės paminklo sukūrimo konkurso komisijos narys
  • Studijų kokybės vertinimo komisijos prie Lietuvos mokslų akademijos narys
  • LDS projektų vadovas, tarptautinių dailės renginių koordinatorius, dailės parodų / projektų kuratorius

 

1996/03-2008/10              Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyrius

Pirmininkas

Asociacijos vadovas, į pareigas skiriamas asociacijos steigėjų konferencijos sprendimu, atsakingas už įstaigos veiklą, finansinės-ūkinės veiklos planavimą, atskaitomybes ir pan.

  • Kauno meno kūrėjų asociacijos tarybos narys
  • Savivaldybės kultūros projektų vertinimo komisijos narys
  • K. Čiurlionio draugijos Kauno skyriaus tarybos narys
  • Kultūros ir meno stipendijų skyrimo komisijos prie LR kultūros ministerijos ekspertas
  • LDS Kauno skyriaus projektų vadovas, tarptautinių dailės renginių koordinatorius, dailės parodų / projektų kuratorius


Narystės:

Nuo 1990                                       Lietuvos dailininkų sąjungos narys

Nuo 2001                                       Tarptautinės meno asociacijos (IAA) narys

 

Kita informacija

Pagrindinė kūrybos sritis – akvarelė, akvarelininkų grupės „AQUA 12“ narys.

Nuo 1984 m. rengia personalines (daugiau kaip 20) ir dalyvauja grupinėse parodose (daugiau kaip 30) Lietuvoje bei užsienyje (Lenkija, Latvija, Baltarusija, Ispanija, Kanada, JAV, Indija, Korėja, Rusija, Danija, Prancūzija ir kt.).

2006, 2008, 2010, 2012, 2014 ir 2016 metais surengtų tarptautinių akvarelės bienalių „Baltijos tiltai“ iniciatorius ir projektų vadovas, organizacinio komiteto pirmininkas.

 

Apdovanojimai už kūrybinę veiklą:

1989 – Latvijos kultūros fondo premija už darbą „Karnavalas“ Pabaltijo akvarelės trienalėje, Ryga.

1997 – diplomas už darbus „Tirpstantys ženklai I, II, III“ tarptautinėje akvarelės parodoje, Klaipėda.

2000 – Kauno apskrities viršininko administracijos Kultūros skyriaus garbės raštas už kūrybinę veiklą.

2003 – apdovanojimas už kūrinį „2002-ųjų fragmentai“, parodoje-konkurse „Geriausias 2002-ųjų metų kūrinys“, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus.

2003 – diplomas Tarptautinėje tradicinės ir netradicinės akvarelės parodoje, Klaipėda.

2008 – diplomas Tarptautinėje akvarelės parodoje „Baltijos tiltai. Slinktys“ už akvarelę „Dėlionė“.

 

Apdovanojimai už organizacinę veiklą:

2005 – Lietuvos Respublikos kultūros ministro padėkos raštas ir indėlį puoselėjant bei skleidžiant Lietuvos kultūros vertybes

2000-2008 – Kauno miesto savivaldybės padėkos raštai už aktyvų dalyvavimą įvairiuose miesto kultūros renginiuose ir svarbių meno projektų įgyvendinimą

2009 – Santakos garbės ženklo II laipsnio apdovanojimas, Kaunas. (2009-02-25 Kauno miesto savivaldybės mero potvarkis Nr. M-36)

2010 – Lietuvos  Respublikos kultūros ministro padėkos raštas už nuoseklų ir konstruktyvų visuomeninį darbą

2010 – Vilniaus miesto mero padėkos raštas už indėlį į Vilniaus miesto kultūrinį gyvenimą

2014 – Kauno miesto mero padėka už naujų kultūrinių erdvių steigimą ir šiuolaikinio meno propagavimą

 

Stipendijos

2014 – 4 mėn. Kauno miesto savivaldybės kultūros ir meno stipendija

2016 – 6 mėn. individuali Kultūros ministerijos stipendija didelio formato akvarelėms sukurti ir eksponuoti

 

Svarbiausios personalinės ir grupinės parodos:

 

1990 – Dailininkų sąjungos Kauno skyriaus parodų salė, Kaunas.

1991 – Šiuolaikinio meno centras, Vilnius.

1991 – Lietuvių bendruomenės namai, Hamiltonas, Kanada.

1999 – galerija „Kauno langas“, kartu su J. Kaubriu, Kaunas.

1999 – LDS galerija, Kaunas.

2000 – galerija „Podbrzezie“, Krokuva, Lenkija.

2000 – „POSTakvarelės“, LDS galerija, Kaunas.

2006 – galerija „Y“, Tartu, Estija.

2007 – Polocko paveikslų galerija, Baltarusija.

2009 – Akwarele galerijoje Chlodna 20, Suvalkai, Lenkija.

2009 – Kamerinių menų centras (Senoji Anykščių koplyčia), Anykščiai.

2009 – Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus, Vilnius.

2009 – Ryšių istorijos muziejus, Kaunas.

2010 – personalinė paroda „fargmENtai“ LDS galerijoje Pamėnkalnio g., Vilnius (Tarptautinės akvarelės bienalės „Baltijos tiltai“ metu).

2010 – galerija „Sofa“, Druskininkai

2011 – galerija „Laiptai“, Šiauliai

2011 – Lietuvos centras prie LR ambasados Lenkijoje, Varšuva

2012 – Senoji Gegužinė, Kaišiadorių raj.,

2013 – „ADO galera“,  Alytus

2015 – akvarelės paroda „Andante“, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus A. K. Jonyno galerija, Druskininkai

2015 – akvarelės ir stiklo paroda „Formatas 110“ (kartu su Artūru Rimkevičiumi), galerija „Meno forma“, Kaunas

 

Grupinės parodos

1985 – Lietuvos akvarelininkų paroda, Budapeštas, Vengrija.

1987 – 8-oji visasąjunginė akvarelės paroda, Leningradas, Rusija.

1989 – Pabaltijo akvarelės trienalė, Ryga, Latvija (diplomas).

1992 – Pabaltijo akvarelės trienalė, Ryga, Latvija.

1995 – grupės AQUA 12 paroda, galerija “Arka”,Vilnius.

1996 – akvarelių paroda, Kauno paveikslų galerija.

1997 – Tarptautinė tradicinės ir netradicinės akvarelės paroda, Klaipėda.

1999 – Kauno dailininkų paroda, galerija “Aktyn”, Varšuva, Lenkija.

1999 – Tarptautinė akvarelės paroda, Klaipėda.

2000 – „Vanduo ir spalva“, LDS galerija, Kaunas.

2000 – „Kauno galerija pristato: akvarelistai iš Kauno“, galerija „Podbrzezie“, Krokuva, Lenkija.

2003 – Kauno menininkų paroda „Iš pirmo žvilgsnio“, Meno centras TPK „Centre Cultural Tecla Sala“, Barselona, Ispanija.

2003 –  „Poezija ir akvarelė“, Fiera di Monzona, Italija.

2003 – Tarptautinė akvarelės paroda, Klaipėda.

2004 – Tarptautinė akvarelės paroda, Plungė.

2004 – Tarptautinė akvarelės paroda, Aalborg, Danija.

2005 – „Realybė – Abstrakcija 7“, Lietuvos dailininkų paroda, Bordeaux, Prancūzija.

2006 – Tarptautinė akvarelės paroda „Baltijos tiltai“, M.Žilinsko dailės galerija, Kaunas.

2008 – „Aquarelissimo”, grupės AQUA 12 parodos Vilniaus Rotušėje ir galerijoje „101“ Kaune.

2008 – tarptautinė akvarelės paroda „Baltijos tiltai. Slinktys“, Paveikslų galerija, Kaunas (diplomas).

2009 – „Keturios tendencijos – viena tapatybė“, Rzeszow, Lenkija.

2009 – 2-oji Lietuvos šiuolaikinės dailės kvadrienalė, Lietuvos parodų ir konferencijų centras, Vilnius.

2009 – Lietuvių dailininkų paroda galerijoje „Alex“ Vašingtone ir M.K.Čiurlionio galerijoje Čikagoje, JAV.

2009 – 17-ojo tarptautinio meno festivalio „Tomorrow“  paroda Seule, Pietų Korėja.

2009 – tarptautinio simpoziumo „4 dimesions“ paroda Mumbajuje, Indija.

2011 – akvarelės bienalės „Vanduo ir spalva“ parodos Minske ir Vitebske, Baltarusija.

2012 – tarptautinė akvarelės bienalė „Baltijos tiltai. 2012. Sąsajos“, Paveikslų galerija, Kaunas.

2014 – respublikinė akvarelės paroda „Avanscena“ Kaune, „Girstučio“ kultūros ir sporto centre; Alytuje, Kultūrų ir komunikacijų centre; Birštone, Kurhauze.

2014 – tarptautinė akvarelės bienalė „Baltijos tiltai. 2014. Rezonansas“, ankstesnių bienalių grand prix ir diplomų laureatų paroda „Ženklas : akvarelė“, galerija „Meno forma“, Kaunas

2015 – respublikinė akvarelės paroda „Sąskambiai ir atspindžiai“ Kaune, „Girstučio“ kultūros ir sporto centre.

2015 – 2-oji Rytų ir vidurio šalių tarptautinė paroda Nigbo, Kinija

2015 – tarptautinio projekto „Nemuno spalvos“ paroda Alytaus miesto teatre, Alytus

2015 – grupinė paroda „Pustelnikas. Paskutinis pasaulio taškas“, skirta M. K. Čiurlionio 140-osioms gimimo metinėms, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus A. K. Jonyno galerija, Druskininkai

2015 – paroda “4E” galerijoje “Babel Arte Contemporaneo”, Murcia, Ispanija

2016 – Kauno akvarelininkų paroda „Antraktas“, „Girstučio“ kultūros ir sporto centre

2016 – grupės AQUA 12 paroda „Akvarelės tvarumas“, „Girstučio“ kultūros ir sporto centre

2016 – tarptautinė akvarelės bienalė „Baltijos tiltai. 2016. Kryptys ir iššūkiai“, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Kauno paveikslų galerija, Kaunas

 

Kita veikla

Meistriškumo pamokų Bistrampolio (Panevėžio raj.) plenere 2012 m. lektorius, Moksleivių kūrybinės stovyklos Anykščiuose lektorius (2013 m.), tarptautinių akvarelės simpoziumų ir plenerų  „Kuriant Baltijos tiltus“, 2013, 2015, 2016 m. Druskininkuose iniciatorius ir projekto vadovas, kūrybinių projektų vadovas, akvarelės meistriškumo kursų lektorius, respublikinių akvarelės parodų iniciatorius ir projekto vadovas, respublikinių ir tarptautinių akvarelės plenerų organizatorius, dalyvis.