Kunigunda Dineikaitė “Atnešk rytoj man dvi baltas gėles”
Virtualus parodos atidarymas pasibaigė.
Dėkui visiems dalyvavusiems.
Atsakymai
| Akvilė : tikiu kad stipriausią įspūdį jūsų darbai palieka būtent stebint juos gyvai – dėl dažų struktūros, faktūros, stiklinių atspindžių ir kitų fizinių savybių. virtualioje erdvėje meno kūrinio pateikimui galioja visai kitos taisyklės negu galerijoje ir paprastai darbai internete įgauna pridėtinę vertę arba kaip tik nublanksta. kaip reaguojate į savo darbų nuotraukas? “autorės žodyje” minėjote, jog mokotės sau ir aplinkiniams suteikti stiprybės vien mąstant ir valdant savo mintis. ar tapyba yra savotiška meditacijos forma kuri padeda siekti šio tikslo? kaip gali suteikti stiprybės sau ar savo artimiesiems vien mąstydamas ir valdydamas mintis… |
| Kunigunda Dineikaitė – Akvilei Is tiesu, mano darbai “gyvai” atrodo visiskai kitaip. Visuomet tikejau ir tikiu patirtimis ir tuom, ka gali patirti tik fiziskai bunant tam tikroje erdveje ar buvyje- siuo atveju- labai svarbu mano paveikslus patirti fiziskai…ir as pati labai megstu mena pajusti gyvai. Daznai vaziuoju i Londona vien tam, kad aplankyciau tam tikras parodas ir kartais nusiviliu, o kartais is naujo pazistu menininka. Daznai spauda, reprodukcijos, katalogai ir t.t neatspindi to, ka sneka paveikslas ir daznai paveikslai buna tiesiog fotogeniski. Deja, nors gal ir gerai, mano darbai nera fotogeniski. Tapydama sudedu labai daug emocijos, juose stipri minciu koncentracija ir fotoaparato objektyvas negali to perteikti. Mano paveiksluose labai daug spalviniu niuansu, labai daug subtiliu potepiu ir juos galima pamatyti tik bendraujant su paveikslu “akis i aki” “sirdis i sirdi”. Taip, tapyba viena is meditacijos formu. Taciau labai intensyviu meditaciju.Kaip ir muzka ir sokis.. Gal kazkam ir ne meditacija, o malonumas, laisvalaikis ir t.t Tai tiesiog savotiska transo busena, kuri yra ir logiska ir emocine, juk keli ir klausimus ir ieskai atsakymu, atveri naujus vartus, eini toliau ir vel ieskai ir ieskai. Man tai mastymo forma, kurioje jauciuosi gerai. Ir tvirai esu isitikinusi, kad ir savo mintimis gali valdyti sitaucijas. Svarbu buti pozityviam ir niekam nekenkti. Juk ir sapnus galime valdyti. Ir savo likima. |
| Valentinas : Gražus vardas Rudegunda. Darbai patiko. Yra galimybę meditacijai, gerai derinasi spalvų gama, veikia vaizduotę. Tikrai ne kiekvienam žiūrovui avangardinis menas patiks, man veža Sakykite, ar tai spalvų improvizaciją ar yra užkoduotas turinys kiek viename darbe ? Kitas klausimas : Spalvos derinote su savo vidiniu pasauliu ar tiesiog tapot ką norite ? Daug mokslo baigiate Radegunda, lenkiu galvą :) Ir pakankamai fotogeniška fotografui :) |
| Kunigunda Dineikaitė – Valentinui Dekoju uz komplimentus. Niekados netapau to “ka noriu”, kiekviename darbe yra tam tikra informacija, kiekviename darbe ji skirtinga, taciau daznai panasi ir artima viena kitai…tiesiog pletoju, bandau ivairias variacijas. Taip kiekvienas darbas yra vis kitoks, su vis kitokia emocine informacija, kuria ziurovas suvoks pagal savo samones, vaizduotes galimybes. Tapyba man yra darbas, todel niekados nesakyciau, kad tapau ta “ka noriu”…tiesiog savo malonumui :) Apie spalvas. Siame paveikslu cikle samoningai pasirinkau ryskias, dar kitaip vadinamas “saukiancias” spalvas. Man ju tokiu reikejo, kad dar labiau isryskinciau gaivalinguma, labai ryskia vidine emocija o taip pat ir gyvybe, jos grozi, gamta placiaja prasme. O taip pat norejau nebijoti jas tokias derinti ir manau man pavyko. Jos tarpusavyje dera. Kaip mano viena drauge viena karta pasake,- Kunigunda, tavo darbai “mesiski”, ir man tai patiko, tai reiskias, esu arti esmes, arti prie to, kas skauda ir kas yra svarbu, aktualu…to as ir siekiu ir sieksiu. Tai nera tik grazus paveiksliukai, jie ir sneka taip pat. Dar karta dekoju uz komplimentus! |
| Vaidas : Labukas, Įdomi tapyba, įdomus autorius, bet labai ne konkretus tie darbai. Labai panašus vienas į kitą. Visai nesijaučia koncepcijos. Tas pats per tą patį. ( tik prašom be įsižeidimo :) ) Kaip manote autore ? |
| Kunigunda Dineikaitė – Vaidui Apie realybe ir konkretybe. Ne viskas, kas konkretu yra realu. Realybes aspektu yra begale! Man labiausiai yra priimtinas abstraktus mastymas. Gyvename logiskoje materijoje, kodel neleisti keliauti vaizduotei ir jausti metaforas, simboliu kalba. O gal tai tiesiog daug realiau nei realu :) Juk patys nerealiausi sapnai yra labai realus. Autore tikrai neisizeidzia :) kiekvieno nuomone yra svabi, o juk ir mastome ir jauciame skirtingai. Taciau, manau, yra labai svarbu plesti pazinimo ribas. |
| Laimonas Smergelis : Sveiki Kunigunda, malonu A galerijoje matyti nauja isskirtini veida. Jusu paroda samarkiai skiriasi nuo pries tai vykusiu. Taigi tas ir smagu, kad inesete nauju veju. Saunaus jums atidarymo ir pasisedejimo po jo……..:) |
| Kunigunda Dineikaitė – Laimonui Labai nuosirdziai dekoju uz komentara! |
| Alina : Kokie gražūs paveikslai, kokios spalvos! Įkvepianti paroda. Ačiū, miela Kunigunda už tavo kūrybą. Ir laukiam naujų darbų. Gal jau greit pamatysime juos..? |
| Svečias : Pamačiusi darbus ir paskaičiusi autorės mintis gerokai nustebau – ryškios vaiskios spalvos man asmeniškai būtų paskutinis dalykas kuris asocijuotųsi su baime ar vienatve, mirtimi ar ramybe. Galbūt ryškių spalvų pasirinkimas yra susijęs su autorės charakteriu?:) |
| Kunigunda Dineikaitė – sveciui Spalvu teoriju yra labai daug. Niurios, tamsios spalvos nebutinai irgi turi asociajuotis su mirtimi. Kiekvienje kulturoje jos yra vis kitaip interpretuojamos. Savo paveiklais nesneku apie mirti. Sneku apie gyvenima, jo grozi, pilnatve, ritma, pulsavima…apie gyvybe. Sneku apie atminti. As netikiu mirtimi kaip pabaiga. Mirties tiesiog nera. Save iprasmindami mes tampame, tam tikra prasme, nemirtingais. Ryskios vaiskios spalvos gali kelti asociacijas kaip klyksmo kylancio is vidaus, is ilgesio, ar tos pacios baimes. Spalvos tai jausmai, tai simboliai ir juos reikia suvokti metaforskai. Ryskios spalvos gali buti dziaugsmas. Gali buti baime. Gali buti visa tai ka jauti. O mano jausmas yra stiprus. Todel ir spalvos ryskios. O taip pat, sutinku, kad tai ir charakterio savybe, tiesiog nebijau buti tuo kuom esu. Nebijau jausti ir nebijau sneketi, siuo atveju, spalvomis. Kiekvienam zmogui spalva kelia tam tikras asociacijas, priklausomai nuo jo patirties, suvokimo, vidinio jausmo ar kulturos ir t.t Spalvos turi ir kvapus, ir garsus. O kiekvieno zmogaus sensoriniai sugebejimai yra skirtingi ir jie visa tai, ka mato, ar girdi, priima skirtingai, priklausomai nuo jo suvokimo lauko. |
| A rašo : sveiki, skaičiau Remigijaus Venckaus recenziją, kurioje menotyrinkas uždėjo tašką ir akcentą paskutiniu sakiniu kalbėdamas apie “nuolatinę savęs (kūrėjo) neramios tapatybės paiešką”. Norėčiau paklausti autorės jos nuomonės apie šią interpretaciją – ar tikrai tabya yra savo tapatybės paieškos būdas? |
| Kunigunda Dineikaitė – skirta A Tapyba yra pokalbiai. Taip pat ir identiteto paieskos. Tapyba yra mastymas. Yra keliami klausimai ir ieskomi atsakymai. Ir, tai vienas is saviraiskos budu. Tapyba nera poilsis. Tapyba yra darbas…ir ganetinai nelengvas. Tapyba reikalauja buti drasiam ( kaip ir kiekviena meno saka), ji praso nebijoti, ji reikalauja buti savimi. Cia negalima meluoti. Ir tapyba yra zaidimas. |
| Monika : Labai gaila, kad dabar neturiu galimybės pažiūrėti jūsų darbų gyvai, reprodukcijos niekada neatstos originalo, ypač, kai kalbama apie tokius dalykus kaip veidrodinio atspindžio dalyvavimas kūrinyje.. Norėčiau paklausti, ar paveikslus tapote iš natūros (vandens, ugnies, augalų motyvai), ar tai – jūsų vaizduotės ir spalvų abstraktus žaismas? |
| Kunigunda Dineikaitė – Monikai Siuo atveju, tikrai veidrodinis atspindys yra svarbus. Taciau matiskumas irgi turi savo zavesio. Priklauso, ka nori papasakoti, o tada jau kruopsciai renkiesi metaforu, spalvu, fakturu kalbas…formato taip pat. Natura labai svarbu. Svarbi jos analize, kontempliacija…stebejimas, jos kaita. Anksciau labai daug tapiau is naturos. O dabar jau nebe. Daznai fotografuoju ir tai man yra kaip eskizavimas, momento uzfiksavimas greitu siuolaikisku budu. Daznai nuotraukas perziuriu ir jos mane inspiruoja. Fiksuoju sviesa, spalvas, kaita, atspindzius. Taciau is ju niekados netapau. Pasikliauju savo vaizduote ir paciu kurybos procesu. Kurybos procesas yra ypac svarbus ir sudetingas. Abstakcija, tai tik viena is formu. Mano abstrakcija, man, yra labai konkreti. Ji labai reali. Nes ir pati esu reali, mastau cia ir dabar, jauciu taip pat, o visa tai, paprastai tariant “itapau”. Kazkada buvo metas kai tapiau realistiskai, taciau, siuo metu tai tiesiog nebera idomu. Noriu plesti savo pacios pazinimo ribas, o taip pat ir aplinkos.. eiti gilyn, analizuoti, mastyti… gal but uzciuopti esme, pradus, apimtis… Daznai galvoju, o kur gi baigiasi dangus, o kosmosas? ribu nera. |
| Lidija : Net kompiuterio ekrane šis spalvų sprogimas byloja apie įdomią ir spalvingą asmenybę. Dėkoju už pažintį. |
| Vilija : …nuoširdūs sveikinimai parodos proga… puiki, nepaviršutiniška menininkė |
A GALERIJA rašo:
Dėkojame viesiems dalyvavusiems virtualiame parodos atidaryme.
Dialogo langas yra atviras skiltyje “eksponuojami darbai” tolesniam bendravimui su autore.