Parašykite mums
Parašykite mums

Virtualus parodos atidarymas

vyko 2009 balandžio 30, 14:00-15:30

Laba diena gerb. forumo dalyviai. Pas mus šiandien svečiuose dailininkas Stasys Mostauskis su paroda “Spąstai gėlių vaikams”. Forumo tikslas – pristatyti parodą virtualiai ir norintiems pabendrauti su parodos autroriumi – su kuo Stasys Mostauskis mielai sutiko.

Stasys Mostauskis atsakinėjo  į klausimus .

Mostauskis atsakineja i klausimus


Virtualaus atidarymo akimirkos


Raimondas

Norėčiau paklausti,ar tapote kitų firmų dažais, išskyrus rusiškus? Jeigu taip, tai kokios?

2009/04/30 | 11:25

Satasys Mostauskis

rusiškų dažų jau beveik neliko – kelios tūbelės nenaudojamų iš nežinia kokių laikų – lenkijoje, lodzėje, firmoje Gart – geras pažįstamas daro nežmoniškas nuolaidas, galiu pirkti gerus dažus barteriu, o dailininkai žino, ką tai reiškia – taigi, dažų gamintojas : schmincke, leidžia, aišku, serijas ir mėgėjams, ir studentams, ir profesionalams – Lietuvoje šiai dienai jie maždaug dvigubai brangesni – o pirkti tenka urmu tikraja to žodžio prasme

2009/04/30 | 14:26

Dominykas :

kodel pasirinktas pievos motyvas ir kodel jusu darbuose nevaizduojamas horizontas?

2009/04/30 | 13:49

Stasys Mostauskis

hm, kodėl pieva? tam tikra prasme atsakymas bus bus “pritemptas” – autorius ne visada žino, kodėl renkasi taip, o ne kitaip – kita vertus, menotyrininkas privalo žinoti, hihi, taigi – pieva – jaukumo, saugumo alegorija, nuoroda į arkadijos pievas, edeno sodus, avalono salas – erdvę, kuri vienaip ar kitaip asocijuojasi su rojumi – ne religiniu, bet kiekvieno asmeniniu rojumi – tai vaikystės prisiminimai (augau miške, aplink sodybą buvo daug nešienaujamų pievų) ; pasislėpti pievoje, nukristi į jos talpų, kvepiantį, gyvą kūną – tai buvo tas pozityvus potyris, kuris , matyt, įsirašė į atmintį ir veikia dabar it prarastas rojus – tik, nemeluosiu, obuolio atsikasti niekas nedavė, ir mano šonkauliai niekam nepasitarnavo kaip pirminė materija, hihi

2009/04/30 | 14:18

:)
Ar tapote vien su aliejiniais dazais ar naudojat akrila?
Naudojat kokius nors glaistus?
Ar labai storai tepate daza?

2009/04/30 | 08:35

Stasys Mostauskis

dirbu ir akrilu, ir aliejumi – ne viename darbe, aišku – dauguma darbų tapyti pastozine, gausiai dažą švaistančia maniera, naudoju sukietintojus, drobės gabaliukus ir kitus svetimkūnius, kurie tampa darbo savastimi

2009/04/30 | 14:05

Gintas :

Truputi kraupoki darbai. Taciau labai stiprus. Kodel renkates mirties, laidotuviu tema?

2009/04/30 | 08:33

Valentinas :

Įspūdingi darbai, stipriai veikia..

2009/04/30 | 08:18

Stasys Mostauskis :

gintui, valentinui – poveikis stiprus? džiugu, bet tai nėra gotikinio žanro stilistika, ir net laidotuvės čia neturi vakarietiško gedulo žymės – jie kūrti kaip dalis bendresnio ciklo, skirto meksikos mirusiųjų dienai – puošnių eisenų, sekso, marihuanos ir protėvių kulto mišiniui, vertinama tik paviršiniu vakariečio žvilgsniu – kai katalikybė persipina su pagoniškais kultais, su mirtimi kaip komedija, vykstančia gyvenimo scenoje tarp aktorių, kurie, nusimesdami kaukes tegali parodyti kitas kaukes

2009/04/30 | 13:57

Edminas :

Nerealus darbai.
Ypac “Velionio artimieji”
Jus matyt zavi siaubo filmai api zombius?

2009/04/29 | 20:46

Stasys Mostauskis:

edminai, ačiū – deja, filmai apie zombius specialiai manęs nežavi – gerai bet, sprendžiant iš paveikslų, jie mane labiau traumavo, nei lavino estetinį mano skonį, hihi

edminai, tai ne zombiai, mirtis tegali pademonstruoti gyvybės galią atsinaujinti ir vėl suvysti; mano atveju tau labiau teatralizuota, sukultūrinta, kaukes nešiojanti mirtis, be grėsmės įkūnijanti ir kitus mirties aplinkoje gravituojančius turinius – tai kvailybė, besivaipanti, besilinksminanti, partnerė šokiui, apipinta drugelių aureolėmis – čia nėra baimės, nėra žaizdos ir luošumo pažadų – tik keista nuojauta, kurios man net nesinori verbalizuoti – juk juntate ją, tiesa?

2009/04/30 | 13:46

Mantė :

Kiek susipazinau su jusu biografija, esat kaip ir menotirininkas, meno filosofas. Kaip pats traktuotumete savo kuryba? Kokie apibudinimai jai tiktu?
Kuo siaip domites ir is kur semiates ikvepimo?

2009/04/29 | 20:40

Stasys Mostauskis:

mante, bandau tuo pat metu sėdėti ant dviejų kėdžių – žaidžiu ir dažų gadintojo, ir popieriaus tepliotojo profesijas – nesiryžčiau spręsti, kuri yra tikroji, kuri papildoma; tiesiog, viena be kitos jos atrodo nepakankamos ir tiek. savo darbų komentaras? Sunkus,klampus ir keliantys nuobodulį visiems išskyrus mane, hihi – nuo šiandienos vakaro šioje svetainėje, per autoriaus žodžio nuorodą atsiras mano tekstas apie čia pateikiamus darbus – bet įspėju, jie nuobodūs – profesinė liga – aš nekalbu nei apie siužetinę, nei apie formalios stilistikos pusę – ta, ką žiūrovas regi tiesiogiai – aš kalbu apie bendresnes formos funkcijas, išorinį pavidalą paverčiančias iliuzija, spąstais – bet tai nėra priekaištas formai – atvirkščiai, tai jos galios šaltinis – daugiau, tekste apie parodą nurodytoje vietoje, iki

2009/04/30 | 13:28

Mingaile :

Labai ispudingi darbai. Su niekuo nesumaisysi. Turit isskirtini stiliu. Sveikinu su parodos atidarymu.

2009/04/29 | 20:34

Stasys Mostauskis:

mingaile, ačiū, dėl nesuprantamų priežasčių mėgstu komplimentus, net jei jie ir nepelnyti

2009/04/30 | 13:14


Laimonas Smergelis :

Labai savitas braizas pas jus.
Kaip sugebate persokti nuo linksmu, vos ne animaciniu personazu iki fantasmagoriniu ir siurpiu bei zombisku heroju?

2009/04/29 | 20:33

Stasys Mostauskis:

laimonai, tai klausimas, kaip vienoje vaizduotėje susgyvena demonai ir nekaltos mergaitės  :)
nezinau – kas gali atsakyti, kaip savo sapne pereinama nuo košmarų prie sakralaus ir nenusakomai pozityvaus potyrio? tiesiog – manyje gyvena ir zombiai, ir gėlės – kažkuriame lygmenyje jie yra tas pats – siela, jei tik ji egzistuoja, yra viska virškinantis skrandis, ta pradžia, kur skirtumo tarp zombiu ir ne-zombiu nėra..tiesą sakant, tie zombiai anaiptol ne zombiai, jie įkūbija gyvybės plėtotės ciklą per būtiną mirties etapą, tai kažkas pozityvaus – tai ta auka, kuri savaime suprantama

2009/04/30 | 14:12

Dėkojame Stasiui Mostauskiui ir visiems dalyvavusiems virtualiame parodos atidaryme. Tikimės , kad forumas padėjo plačiau susipažinti su autoriaus kuryba. Šią naujovę planuojame taikyti ir visuose sekančiuose parodų atidarymuose. Puslapio lankytojai, kurie nesuspėjo sudalyvauti forume , bet turi klausimų autoriui, gali palikti savo komentarą/klausimą čia, į kurį autorius pasiruošęs atsakyti.Tai galimybė pratęsti pažintinę kelionę po autoriaus kurybą

A galerija


atgal į parodos puslapį