Search

Panevėžyje atidaryta Daugpilio Marko Rothko meno centro menininkių paroda

Lapkričio 20 d. 15 val. Panevėžio miesto savivaldybės I ir II aukštuose atidaryta Daugpilio Marko Rothko meno centro menininkių Valdos Mežbārde ir Gunos Millersone paroda „M/M“. Tai - projekto „Kultūrinės paralėlės“ dalis. Paroda veiks iki 2020 m. sausio 10 d.

M / M Valda Mežbārde / Guna Millersone

Paroda “M/M” yra dviejų Latvijos menininkių susitikimas Lietuvoje. Valda Mežbārde ir Guna Millersone atstovauja tą pačią tapytojų kartą. Jas jungia tam tikros jų kūrybinio augimo bei veiklos paralelės ir sankirtos, tačiau kūrėjų stiliaus vertikalės vystėsi pastebimai skirtingomis kryptimis. Nors abi menininkes įkvepia peizažas, bet kiekviena jų atkurią jį savaip - per spalvos, šviesos ir tamsos, linijos ir plokštumos sąveikas. Šia prasme jos yra lyg skirtingi pasauliai. Valda Mežbārde gimė Rygoje 1946 m. Ji studijavo Rygos Janio Rozentālio vidurinėje meno mokykloje ir Latvijos meno akademijoje. Septintojo dešimtmečio pabaigoje ir aštuntojo dešimtmečio pradžioje dirbo fotografe Latvijos meno muziejuje. Čia V. Mežbārde galėjo tyrinėti originalius Latvijos menininkų darbus, įgyti parodų organizavimo patirties ir susitikti su žmonėmis iš meno pasaulio. Nuo 1973 m. Valdai atvykus į Daugpilį, jos darbas nuolat siejosi su šio miesto ir jo meno gyvenimu. Menininkė nuolat dalyvavo pleneruose, tapė su didžiuliu uolumu ir užsidegimu, savo temperamentą išbandydama didžiulių apimčių drobėmis ir monumentaliomis freskomis.

Stilistiškai Valda Mežbārde yra ekspresyvi kompozicijų struktūrose. Jos požiūris į spalvą - racionalus, ribos - nuosaikios. Vienas mėgstamiausių autorės vaizduojamų motyvų - krantas ir horizontas. Ji vis į juos atsigręžia, kaip į nuolatinius įkvėpimo šaltinius. Žvelgiant į menininkės tapybą, daugelyje jos kūrinių galime aptikti tą kranto linijos motyvą, kur vėjo gūsiai nupūtė visą perteklių, palikdami tik pagrindą apmąstymams.

Guna Millersone gimė Dundagoje 1949 m. Baigusi Rygos Janio Rozentālio vidurinę meno mokyklą, pasirinko pedagogikos studijas. Jos pirmoji profesinė patirtis įgyta “Dailes” teatre Rygoje, kuriame ji dirbo dailininke ir dekoratore. Nuo 1983 m. ji buvo vyriausioji meno specialistė Talsi rajono muziejuje. Plati Gunos kūrybinė veikla nusidriekia nuo Talsi per kitas Latvijos vietas ir už jos ribų: ji surengė daug autorinių parodų, dalyvavo daugelyje grupinių parodų, sukūrė ir kuravo keletą kūrybinių projektų, rašė apie juos, kaupė parodų katalogus ir atliko daugybę kasdienių užduočių meno srityje.

Meno istorikė Gundega Cēbere įvardija Gunos Millersonės stilių kaip abstraktų ekspresionizmą su romantišku užtaisu, kur dinamiški spalvų laukai ir linijų vingiai turi tam tikrą simbolinę prasmę: jie yra iškalbingi patys savaime ir tuo pačiu metu, įtraukia stebėtoją į platesnę, labiau meditatyvią kontempliaciją. G. Millersone stebi gamtą ir susitelkia jos atkūrimui drobėje. Jos temų repertuare - sodai, tvenkiniai, pelkėti peizažai ar saulėtos pakrantės, kuriuose užfiksuotos skirtingos prasmės ir atmosfera, filosofinių įžvalgų pėdsakai, atsirandantys iš amžinybės gelmių ir realios kasdienės egzistencijos.

Parodoje eksponuojami paveikslai iš specialiosios Daugpilio Marko Rothko meno centro kolekcijos, kurią finansuoja Basil Alkazzi įsigijmo fondas.

Tekstas parengtas pagal Daugpilio Marko Rothko meno centro informaciją.